- kobinys
- kobinỹs sm. (3b)
1. kartis su kabliu kibirui užkabinti, vandenį semiant: Kol prisikasė prie vandens, kol iškėlė taip giliai su kobiniu Žem. Anų šulinė be svirties: su kobiniu sema vandenį Žr. Gaspadorius, ant kõbinio užsikabinęs viedrą, vandenį iš šulinio sėmė Šll.
2. įrankis degėsiams ardyti: Ugniagesių grandis turi turėti 1 kobinį su 5 m ilgio kotu rš.
3. įrankis mėšlui iš vežimo versti, kanabėkas: Dvare mėšlą su tokiais kobiniais verta Škn. Mėšlus verta su kõbiniu J.Jabl. Par patį mėšlavežtį kobinys lauke pasimetė Šl.
4. Als, Tl įrankis šienui pešti, peštukas: Su kobiniu dobilus pešant, visi lapeliai nutrupa Žr. Papūgos snapas – kaip šieno pešamasis kobinys Blv. Tavo nosis kaip kobinỹs šienuo pešti KlvrŽ.
5. kablys sienoje kam pakabinti, gembė: Kur čia kõbinį rasti, noru paletą pasikabinti Krš.
6. įrankis bulvėms kasti, kapstukas: Kasant su kobiniais bulves, gal daugiau prikasti, negu su mašina Žr.
7. įrankis pančiams, virvėms vyti: Pančius suka su kõbiniu Škn. Vaikis suka pakulas į kõbinį J.Jabl(Žem). Te kobinius, nuvyk vadžias Rd. Kur tie kobiniai – reik pančius vyt Krp. Vaikis ema kobinį ir, pasikabinęs ant gembės kanapių saują, veja vadžias BM390. Prisuko kõbinį ir vijo siūlus Šts. Sukti į kõbinį linus Šts. Suku į kõbinį, veju iš kõbinio virvę J. Įvyk man pavijas į kõbinį J.
8. durims, langui ir šiaip kam užkabinti kablys: Su dum kobiniaĩs durys užkabintos, o vagys viską išnešė Trk. Visi langai be kobinių Šll. Šėpa be rakto, tik su kobiniuku užkabinama Žem. Kobinius kalk varteliams J.
9. bet koks daiktas, įrankis, panašus į kablį, kablys: Kaildirbis su kõbiniu vokuoja kailį Škn. Linų galvas nukerta, nušukuo[ja] su šukuočiais, atseit, su šešiais septyniais kobiniais Varn. Iš rago darydavo visokius kirvukus ir kobinius rš. Atnešk kõbinį – kitaip aš tos šakos neprilenksu Brs. Riestinio kobinỹs įveržia audeklą Grz. Kobinỹs – vąšas vežimui suveržti J. Meškerės kobinẽlį pačiupo žuvis Žr. Kai žmogus pasensta, tai visi pirštai susilenka į kobinius, kad negali nė atitiesti Lkv. Iš kõbinio medžio dirba vokus kailiams vokuoti Žd. Kiaulės žviegė per dienas, liesos kaip kobiniai LzP. Sudžiūvęs, susisukęs – tikras kobinỹs Krš. | prk.: Nekušink čystų torielkų su savo nešvariais kobiniais (pirštais) S.Čiurl.
10. drabužiams susisegti kabliukas: Še tau ir siuvėja – ištrūko kelnių kobinỹs Lnkv. Kobinio neranda Grž.
◊ akysè kobinùkai sakoma meluojančiam vaikui: E, tavo akyse kobinukai Krkl. be kobinùkų apie drąsias akis: Akys kaip akys, gan drąsios, nuo žemaičių betariant, be kobiniukų Žem. į kõbinį suriẽsti labai išvarginti: Sùrietė į kõbinį visus par karą Šts.kaĩp mentùris be kõbinio apie apsukrų žmogų: Sukas kaip mentùris be kõbinio J. su kobinùkais apie meluojančiojo akis: Rodyk, ar su kobiniukais akys Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
